Kas besulaikys prošal lekiančius
Vėjus ant eikliausių Perkūno žirgų?
Kas išdrįs nuraminti staugiantį vilką
Mano krūtinėj pasislėpusioj sieloj?

Ant aukščiausios kalvos liepos
Švokšdamos meldė lietaus,
O aš ašaras beriu ant beržų –
Dykumos saulė man virš galvos.

Ginklai užtaisyti, pabalnotas žirgas;
Žinau: aš ieškoma gyva arba mirus,
Bet pavojus – mano antras vardas –
Sugaukit mane tyrų platybėse!

Aš nušoviau save po melo šešėliu
Ir mačiau kunigą su nuodėmės šypsena
Krentantį į užmirštų nusikaltėlių kapą –
Pasaulis išdavė savus pragaro velniams.

Kas užmuš vienišą vilką krūtinėj?
Kas paleis greitą kulką man į galvą?
Gaidukas atlaužtas, laukia tolimas kelias –
Taikausi į tave, mano mielas likime.

Ginklai užtaisyti, pabalnotas žirgas,
Siaučia vėjai mano palaidoj kasoj,
Dykumos saulė man virš galvos,
Žinau: aš ieškoma gyva arba mirus.