Užlyginta, užklostyta tarytum nė nebuvo.
Po drobule mirtis tarytum miegas.
Jeigu blaškaisi, dar spanuoji sulą,
Nors jos saldumą liūtys gausiai skiedė
Ir šaltis gniaužė į ledokšnio šukę,
Tau likęs laikas būtyje cukrėjo.
Taip, mus parklupdė, ne, ne patys klupom,
Kai eiklūs lūkesčiai pirmiau nei mes nuėjo.
Po sniego tvarsčiais gyja būtas laikas.
Nėra kur grįžti – takas vienkartinis.
Šešėlių armija lyg nugalėjus staiposi –
Pusnis be ordino ant iškilios krūtinės.