Jau metai baigias, kalendoriai liūdi,
O tau širdy – jauku, jauku...
Gerumą išdalinęs, širdgėlą užgniaužęs
Eini į nežinią, o gal vilties taku?
Jau metai baigias, ir todėl galvoji,
Ar buvo dosnūs jie, prasmingi, dideli?
Gręžies atgal, prisimeni, svajoji –
Tu vis esi ieškojimų kely...
Savęs vis ieškai, ieškai ir ieškosi,
Ar rasi, ar surasi? Bus sunku...
Jau metai baigias, kalendoriai liūdi,
Tad stabtelk dar ties kryžkelės taku...
Sustok, apžvelk, surink gerumo žiedus,
Net ir mažutį gėrio žiedlapį priglausk,
Kai jis su žmogumi bendrystėj dera,
Vėl naują metų vėrinį išausk.