Net jūra mirė amžiams?
O gal miriau tik aš?
Vandens tik klanas telkšo,
Net vilnys jo užges.  

O skleidė galią savo
Mums jos kaip visada,
Tartum gyva alsavo
Dermė ši amžina.  

Bet nūn apmiršta sielos
It negandos delne,
Kas vakarą skandinas vėlei
Saulėlydžio take.  

Kad grįžtų gyvos, gėlos
Ir keltųs bent sapne.