Menu, atskrido paukštis pas mane
Ir vieną plunksną man padovanojo,
Ir buvo tai gyvenime, o ne sapne,
Ir aš buvau tam paukščiui mylimoji.
 
Bet negiedojo Jis giesmių, deja,
Tiktai sparnais suplakęs nuplasnojo,
Ant lūpų man – graudi graudi deja,
Ir rodės, kad ne aš, o Jis vaitojo.
 
Ir gimė žodžiai, iš po plunksnos nulieti,
Dingojosi –  ne aš, o Jis kalbėjo,
It debesį, žvaigždelę rankomis lieti,
Lietus ir vėjas man kažką kuždėjo.
 
Stebuklas, – pamaniau. – Kliedi,  –
Praeidamas žmogus man vienas sušnabždėjo.