Gal netrukus ištirps ir žemelė sugers
Baltą dovaną gruodžio dangaus,
Bet taip gera dabar, kai dairaisi aplink,
Kad žiemos dar galėjai sulaukt.
 
Kad galėjai sulaukt snaigių šokio kieme,
Ant šakų obelėlės senos,
Nuskandinti mintis tyliame laukime
Stebuklingos minutės šventos.
 
Krito snaigės ir žvaigždės, krito saujomis metai,
Degė skruostai gegužio žiedų užburti,
Tai pavasariai svaigūs meilės pasakas sekė,
Tai stūgavo vėjai tarsi šunys pikti.
 
Gruodžio sniegas lyg svečias, per ilgai neužtrunka,
Rogių kelią tik sausis nuties,
Bet gražu, kada žemė Kalėdas pasitinka
Baltai pasipuošus prie slenksčio vilties.