Taip neseniai, taip neseniai,
Dar vakar buvome vaikais,
Jei laiką atmintim matuoti.
dar lakstėm pievoj su
Skrajojančiais drugiais,
Dar vėjas buvo lengvas
Lyg mamos skara.
Pasaulis skleidėsi lyg pumpuras,
Lyg žiedas. Kur kelias atvedė
Mane, tave? Kam sodas išdalino
Obuolius saldžius?, benamis vėjas
Nuplėšė lapus, kaštonai vėl nauji
Sunoko. Sode pražydo gal kita jau obelis,
Vėl žiedlapių primėtyta lyg gruodo.
Kiek daug išėjo jau nežinoma kryptim?
Tyla, nebent sapne, nebent vėjuotam
Vakaro šėlsme, tą tolį, ribą pajunti,
Kurios galbūt nėra, nebuvo ir nebus,
Kol žemė sukasi ratu, kol keičiasi
Metų laikai. Gal po žiemos šaltos,
Kartosis viskas nuo pradžios ir taip
Be galo ir be pabaigos, bet ar suprasti
Dėsnius žemės ir visatos nemarios.

2018.02.11.