Gruodžio iškalbėjimas

Neliesk mano liūdesio
ironijos pirštais,
nebraukyk per jį kreiva šypsena.
Ūkanos laikinai būna tirštos,
pakyla ar krenta
ir vėlei skaidru.
Neliesk mano ilgesio
žodžiais išminčiaus,
užspaudusio savo aistras ir jausmus.
Iš ilgesio debesys
išlydami krykštauja
spinduliu saulės kaitrios.
Ant žemės peties,
ant užmigusio gluosnio
sudėsiu, ką neša lemtis.
Pavasaris bus ir
klykaus upės ledonešiu
po užsitęsusios rimties.
Į širdį sugrįš, kas buvo išėję
speiguojančią naktį
miesto gatve.
Iš širdies į širdį
liūdesio ilgesio žingsniais.
Neliesk, kas ne tavo.
Kas ne tau.
Palik už savęs.

2018
Mira Mira