Man liko du šimtai kartų
Keliolika vyno taurių, kūno muzikos tavo glėby
Tyla, mažėja ir spaudžiasi – miesto karvelių giesmės
Širdies skilveliuose 200 kartų nubusiu
Kartojant žiemos burtažodžius iššnabždėsiu
Bučiuosiu, tavąją  gėlą priimsiu kaip dovaną
Dar du šimtus kartų gyvensiu, vienąkart mirsiu