mįslė
ne vakaras ne jūra
net ne šypsena
laukinę įtampą
užglaisto
žvelgi
pasaulio kitame krante
atraibuliuoja
nuojautomis plaikstos
išdegina
išlygina raukšles
ir pabučiuoja
atdūsiu į veidą
Ramunė Vakarė