Kai senelis buvo mažas, 
už vieną luptą
dešimt neluptų duodavo. 
Jį – lupo...
Kai maža buvau aš,
mylėjo kaip dūšę,
krėtė kaip grūšę.
Kliuvo to ir ano...
Lenkiau savo vaikus,
kai augo... lenkiau... 
Užaugo, anūkų padovanojo.
Dangau, kaip pasikeitė svietas,
kaip pasikeitė...
Mąstau...
mums teliko mylėti.