Sakė tą naktį mėnulis buvo raudonas
Kartą per daugelį metų
Turbūt taip viskas ir prasideda
Kaip išgalvotoj istorijoj
Kaip Remarko romane
 
Tada maniau, kad jei kas mane priliestų
Toje vietoje liktų mėlynė
Ar aš galėjau įtarti
Kad tas nelemtas krauju pasruvęs mėnulis
Iširęs laikas
Aižėjantys plaučiai
Šešėlis ant mano peties
 
Ar galėjau įtarti
Kad jie mane išduos?
 
Skaudžiausios tos trumpos akimirkos
Jų geluonis nuodingas
Sako kas kartą sužeistas
Mirtinai pasikeičia
 
Kokia nelaimė yra prisiminti
Ir vilkti kasdieną
Nelyginant akmenį
 
Bet naktys krenta viena po kitos
Aš kiekvienoj jų
Išdūriau tūkstantį skylių
Tiek pat pasiliksiu rytojui
 
Velnio neštas ir pamestas monstre
Ar girdi?
 
Aš taip dažnai maldoj žodžių pritrūkstu
Kad nebežinau kur pradžia
O kur galas
 
Mirė vasara
Miršta ruduo
O aš kažkodėl vis dar gyvas