Paklausk manęs ir aš tau atsakysiu,
kaip atsitiest lemties kelius praėjus,
kai prarandi lig tolei ką turėjai
ir nesuklupti, kai našta sunkėja.

Tu paklausyk – aš paslaptis atversiu, 
tegul tiesos srove širdin tau liejas –
kaip atgailauju dangui nusidėjus, 
kur nuneša mane svajonių fėja.

Neatsakysiu tik, jeigu manęs paklausi –
kodėl taip be atodairos mylėjau... 
Tiesa tikėsi tik patyrus skaudžiai –
gležni drugeliai neskrenda prieš vėją.