kai sieloj lyja
kai sieloj lyja
džiugesys
padus parodęs
nejaukiai tyli
tarsi už bausmę
pranašai
sučiupt už ūso
laimę nepavyksta
nekaltini dievų
išlipti pats bandai
tarsi apsnigtos akys
liūdesį niūniuoja
o tu vis lūkuriuoji
ji turi juk pareit!
ta paprastutė laimė
suvokiant jog gera
kažkam esi sesuo
kažkam močiutė
kažkam tik šiaip...
praeivi einantis
lėtai pro šalį
kai sieloj lyja
mes pašaukti pakilt
aukštai aukštai...