už durų

čia prasideda laikas
į kurį teka upės
akmenys krenta

lynu vidurnakčiais judama
beveik kaip sapne

pamoji ranka 
ugnys vargonai atodūsiai
šaltinis užanka

pastumia žvakę
nematomas draugas
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

kas prasideda čia
niekada nesibaigia

trina laiko trintukas
mirksnį kuris paslapčia
ištaria dar kartą vardą

lieka anapus ribos
neatpažinta dvasia
Ramunė Vakarė