Ir gęsta rudenys,
Medžius paliekant lapams,
O kas mane pabudins
Iš šio pasaulio pasakos?
 
Nors seks jis man tik liūdesį,
Gyvenimui  lyg  saulei tekant,
Geidžiau tik skrydžio judesio,
Šviesaus žvaigždynų tako.
 
Bet neskridau į aukščius,
Sparnų lemtis šykštėjo,
Svajonėms tartum paukščiams
Vien tik dangaus reikėjo.
 
Su pasakom jos tyliai lauks dar,
Bet rudenį nukris su vėjais.