....

Kokia naktis, kokia šviesi naktis,
Į sceną išplaukia šešėlių teatras,
Į Žemę žvelgia žmogaus veidas,
Matyt, patinka šis spektaklis.
 
Palenkus galvą link peties,
Bandau užmigt po pilnaties skliautu,
Tačiau jis ima įkyriai spindėt,
Nenori būti vienas tarp žvaigždžių.
 
Ir toks aistringas jojo spindesys,
Kad pasilikt pernakt su juo turėsi,
Gali į jį žiūrėt, kalbėt su juo,
O jis tik savimi grožėsis.
 
Bet štai pasibaigė spektaklis,
Pasislėpė po debesėliu pilnatis,
Ir glaudžia miškas tamsią naktį,
Ir ima supti Žemę snaudulys.
poeta