Baltoj odoj išsikišę kaulai,
Tuščios akys, nebemato saulės,
Jai nerūpi, kad kiti ją šmeižia,
Nesidengdama ji priima jų teismą,
Jiems išsakius viską ką norėjo,
Atsikėlusi, nuoga, ji lėtai nueina.
Jūros bangų ošmas tildo garsų juoką,
Sūrus vandens pliūpsnis...
Niekas nebegirdi šauksmo.