Iš naujo rašei savo gyvenimą,
Užsisklendei nuo meilės,
Bet dviese buvo geriau,
Tik tu dabar viena.
Tu viena.
Tau saulės nereikia –
Geri nakties tamsą.
Ir jei yra peilis – atsiras ir žaizda.
Žvelgi į save raibuliuojančiam vandeny –
Netikros rožės skleidžias
Iš suskilusios sielos likučių.
Iš naujo žiebi ugnį širdy,
Bet titnagas rankose šlapias;
Meldiesi už dovanotą šansą,
Bet gauni tik vienatvės laisvę.
Tau nebereikia dangaus –
Sieloj pragaras verda.
Ir jei yra jausmas – atsiras ir žodžiai.
Rauni paskutines laimės piktžoles –
Rankomis srūva skausmo ašaros
Ant begalybės randų.
Iš naujo kali vienatvės karstą,
Ir tūkstantį priesaikų duodi:
Niekad nepamilti;
Gal dviese buvo geriau,
Bet dabar tik viena.
Tik viena.
Tau paukščių nereikia –
Atgulsi be jų.Ir jei yra peilis – atsiras ir žaizda!