Tik vieną aš tave turiu,
O mylima, brangi, godotina.
Ir kaip tave apgint nuo vėjų keturių,
Motule, motinėle, motina?
Švelniausiąja kalba tu mano kelią laiminai,
Lydėjo saulė, medžiai it draugai
Ir debesynų vaisingiausios kaimenės,
Ir liejos lietūs, stiebėsi dangop javai.
Švelniausios tavo rankos mano galvą glostė,
Dalino duoną, skalsino dienas,
Buvai tu man paguoda, užuovėja ir uostas,
Tėvyne motinėle, o kas aš be tavęs?