Bus dabar viskas tikra – 
Tamsa, žvarbuma ir vienatvė,
Tad meldžiu nenueiti toliau, nei per ištiestos rankos atstumą.
Nuo šešėlių raitysis daug kartų išvaikščiotos gatvės
Ir bus baugiai šiurpu ne klaidas vertint – 
Pastangų sumą.
Bus dabar viskas aišku – 
Net meilės laiškai tinka ugniai
Ir net kamino dūmas iš toli ženklas matomas –
Gyvas,
O didybė subliukš,
Prakiūtos be fanfarų ir būgnų,
Ji kliedės tik sapnais, rytmetys kai blandysis vėlyvas.
Bus dabar viskas kieta,
Ledėkais aštriais nusagstyta
Ir titnago grumstas 
Gyvybei dosnumą pamiršęs.
Aš lauksiu tavęs – 
Naktyje daugiasluoksnėje ryto,
Tik regėjimu glostanti, bet nebetikrinus pirštais.
Bus dabar viskas laukta
Ir permerkta dangišku ilgesiu,
O svajonių koriuos sucukrės neišpildomi lūkesčiai.
Išbudėsiu tik tam,
Kad tau duotąją priesaiką pildyčiau
Iki mirksnio svaigaus, kai pavasario syvais vėl plūsime.