Surinkus derlių nuo laukų
Darbščioji vasara užsnūdo.
Gėrybių, vaisių daug puikių,
Aruodai – gintarinio grūdo.

Voratinkliuos spindi rasa
Prie beržo geltono kojų,
Giria pasipuošus visa.
Štai klevas spalvom žėruoja. 

Tai bobų vasara tyra
Tarp medžių šoka su vėju,
O gervių klykianti vora
Jau skrenda. Ruduo atėjo.

Tuoj žvirblį sups šaka nuoga,
Gal net pustys, bet mes pripratę.
Pavasaris pražys staiga...
Taip sukas lietuviški metai.

Kažkur vulkanų dundesys,
Kilnojas žemė, jūros riėda.
Ten šaltą žvilgsnų tu rasi.
Čia – bočių savųjų pėdos.