Atverki, angele, man langą,
Aušros ranka suplėšyk naktį juodą.
Nuginki debesis, grąžinki saulę,
Vėl būki viltimi, vėl būk paguoda.
 
 Tačiau dangus tarytum grotos,
Ir baltas angelas manęs negirdi,
Tik plaukia debesys kuproti
Ir tik žvakelė šitą tamsą tirpdo.
 
*
Išnyko pojūčiai ir ribos,
Ir laikas ir erdvė ištirpo,
Čia tik tamsa  ir šaltis kapo,
Ir žvakė virpa----

*
Bet negyvoj šaltoj tamsoj sutvisko
Šviesa — pilna gyvybės džiaugsmo,
Aš sugrįžtu į gyvybės krantą,
Kur vėjai drasko rudens auksą.

*
Dar kartą mano saulę angelas grąžino,
Dar kartą širdies maldavimą išgirdo,
Dabar diena turės kitokią vertę —
Ji kiekviena, pirma ir paskutinė.