tu.. ššš... čia

išbėrė vyzdžių trupinius dangus
dar dilgčioja tamsa lyg liestų lūpom
miglos drobulė ant švelnių pečių
šešėliais tavo rankų srūva upė
nebeišnersim
šiandien per gilu
krantus ištirpdė potvyniai ir tylos
per tirštą lietų morzės beldimu
siunčiu begarsį
vis dar...
taškas.
gyjam
kramsnodami gyvenimui krumplius
kvatodami – tegul atgal įkanda
neskauda ten kur tuščia
ir turbūt
netuščia ten tiktai
kur vis dar
skauda...
Iglė