Tai bent ruduo!
Užuovėjoje mašalai dar „grūda pipirus“
Ir spalio priešaušrių šalvenimas,
Atrodo, jiems – nė motais.
Ir šiaurė neskuba dar skrajūnus išsiųst
Į kelią tolimą iš užgyventų plotų,
Jei iki šiol dar slapstėsi ruduo –
Iš tiršto rūko it žibintai – lajos,
Suspėjo žemė derlių atiduot,
Giedroj keliai purvynus nusivalė,
O akys žilpsta nuo ryškių spalvų,
Iš lėto čežina pagavęs lapą vėjas.
Kai taip šviesu, net mirti nebaisu.
Juk mažalai pipirų pažadėjo.