Ant voratinklio trūkusio gijos
Lapas parištas šoka be ritmo.
Greit gyvenimai buvę užgijo – 
Tik lašai apraudą žemėn ritasi,
Bet neplėšia jie uždaro kiauto – 
Gyvastis nepabunda be spindulio.
Lietūs gali mirkyti ir plauti,
Nepažadins gyvybės iš stingulio.
Vienas lapas pamėkliškai juda,
Vėjo gūsis kai giją suvirpina
Atminimų reviu metą gūdų
Ateities išsigandusiam kirminui.