aš netikiu kad pasaulis verčiasi tris kartus
nei prieš karą nei karo metu nei po karo
mes vyniojame meškeres tepame slides

mylimoji

kad kaip nors pabėgtume nuo savęs kad
kaip nors žūtume įsikabinę vienas į kitą
kad kaip nors kada nors vieną kartą kur nors

mylimoji

išlįstume iš po apvirtusio pasaulio ir
nustebtume kad likome gyvi kad girdime
kaip melodingai mirusiais varpais

skambina hemingvėjus o mes neberandame
išėjimo iš kino teatro kuriame žiūrėjome filmą
apie tai kaip vaidiname savo gyvenimą

mylimoji

kada nors sugrįžę iš feisbuko tikrai pradėsime
gyventi taip kaip vaidinome ar bent jau
pagal neatmenamo karo liepsnose

išlikusią partitūrą


ar žinai kas tada atsitiks beveik nieko neatsitiks
tik pasaulis apvirs vieną kartą o jei neapvirs
net karu negalėsim tikėti