Su aušra vėl paukščiai.
Rūpesčius palikę vakaro dėlėms.
Tiek nerūpestingo čiulbesio į dangų,
pasidengusį pilkuoju debesim.
Šitoks visko kupinas gyvenimas
su bohemišku skubėjimu
pakelt taures už Niekur,
ir už draugą, Nežinion išėjusį,
arba nelauktai atėjusį,
už dienas, į kurias nebesugrįžt.
Bus vėlyvas vakaras
po atsainaus dienos skambėjimo.
Naktys bus, paakiais pajuodusiais
ne nuo nemiegojimo kančios.

Ech jūs, nenuspėjami bohemiškieji vėjai,
jaunystėj iš po mano kojų nenupurtę
pragmatiškai šaltos rasos.


2018 07 23