Po akmenėlį
Čia praeitis vėl brenda
iš lėto, lyg prieš srovę...
Pakrantėj čeža nendrės,
antelės girgsi droviai...
Renki po akmenėlį:
ir sau, ir man įduoti...
Atgal banga neš smėlį,
pakrantė liks randuota...
Ir mes po randą turim –
jo laikas neužglostė...
Be stiebo buvo burė,
ne mūsų buvo uostas...
Kai grįšime prie tilto,
guls vakaras be vėjo...
Išbrauksim žodį pilką –
Liks tie, kurių reikėjo...