Kol saulėlydžio gaisas
Vakariniam danguj,
Vėjas plaukus lai plaiksto –
Nešukuosiu... Tegul...

Ar tą šelmį pakeisi? –
Pašėlios... Na ir kas?
Aš ir jis – abu kreizi,
Bet kaltės nieks neras...

Juk lig šiol dar su vėju
Galynėtis galiu!
Lai lydės kaip lydėjo,
Man skirtuoju keliu...