Ji tik balandė
vitrinose vogčiom nužvelgia
linijas liemens, deja,
nėra liemens, yra ruduo,
namus užtvindęs, yra tragedija
ir tobulas gedimas jausmuose.

- Nebent, greit nusidėvinčias dalis
pakeitus naujomis, pasakė
klasikas balandis, o pats negaudė
kontaktų akimis, greičiausiai
ant elemento keičiamo
ramus sėdėjo.

- Tik nesipūsk! Ne vieną klasiką
padėjus vieton, balandė patrypčiojo
dėl visa ko, nes tikrinti tai reikia:
šitas įtartinai apvytęs,
kažko giliai kvėpuoja, gal sukas atbulom
aplink ašis kitų?

- Rimtam remontui ar pas jus ateiti?
- Kur nori, ten ir eik!
išrėžė klasikas balandis,
jo korpusas siūbavo pilnas
neturinčių ką veikt gegučių
nuo vasaros užkimusiais balsais.

Ir pažiūrėjo taip! Lyg vieną
paukščių rūšį tepažintų, o į medžioklę –
nutvėręs atsuktuvą eitų,
lyg kruopas tas pačias
dienom ir vakarais lesioję, dar to
betrūko!