Medžiai dar žali, bet greitai pagels,
o tu žinot negali, kas į duris pabels,
jų šakos, kamienai visai bus pliki,
liūdna vienui vienai – daug kuo tiki.
Linguos jie sušalę, vėtrų sūkuriuos,
kaltinsi savo dalią – širdis lūkuriuos,
nuobodžiai ilgai pilkuos prieš langus,
siela dejuos, gyvenimas – brangus.
Vėl saulė pakils, ištirpdys šaltį, ledus –
kūnas nesušils – bus bejėgis, vangus,
sužaliuos lapija, džiaugsiesi – atsikėlei,
bet deja, gyvenimo gija trumpėja...

2018 m.