Dar vis prisimeni tu ją –
Valiūkišką mergiotę...
Gal klausei kažkada, gal ne:
Kaip vėją pažaboti?

O vėjas – ne vienos krypties:
Sutinka ir palydi,
Ir nepaklausia, kam rengies
Be bilieto į skrydį?..

Tu laukei grįžtančios dar vis –
Pavasario kaip laukia...
-------------------------------------
Pravėrė tas pačias duris
Jinai – jau žilaplaukė...