Tiktai grąža smulkiais
Su šalutiniais poveikiais
Kaip bučiniais nuseiliota ikona.
Naivi viltis išvysti savo provaikius,
O ne putotą bangą
Amžinai raudoną,
Kokia saulėlydžiais ir saulei tekant dažoma.
Užsnūsk, vabzdeli, – 
Gal nebus taip liūdna.
Smulkiais sunkus susiruoštas bagažas,
Dangus užvertas? Užterštas,
Bet liūnas – 
Gimtoji terpė – 
Semia tavo smakrą.
Jei rėkti žiosies, tik greičiau prigersi.
Melu paspringo geidulingas smakas,
Jog peržengt ribą – 
Tai patirt katarsį,
Jog tai malonė gauti išrišimą
Visų – būtų ir pramanytų nuodėmių.
Gal dar parėktum, bet gerklė užkimo
Nes tu būties medum jau apsinuodijai.