Gelmių gilioj gelmėj
duotybės sodai švyti
kur artuma jauki
ir ievos aitriai žydi
kur boružės taškus
ant nuojautų dėlioja
ir džiugūs slėpiniai
po svajones vedžioja
suskambus skamba švelniai
giesmių giesmė manoji
ištiesus savo ranką
kviečiu į kranto rojų