Kad pabusčiau vieną rytą
Energingas ir žvalus
Ir už lango pamatyčiau
Besisklaidančius ūkus.

Kaip pro debesėlio kraštą
Skverbias saulės spindulys, –
Galbūt ilgesį bekraštį
Mano sieloj ištirpdys?

Pamatyčiau, kaip sužėri
Rasos deimantais skaisčiais,
Kaip po kiemą vaikšto gėris
Už parankės su beržais.

Kad pajusčiau – niūrios mintys
Nors šiandieną neužklys,
Kad ir vėl širdy atgimtų
Ir troškimai, ir viltis...