Skamba žodžiai tarti dar prieš Kristaus gimimą,
Šlama lapai sutręšę prieš šimtmečių klodus.
Vis bandau prisiminti Pompėjos žuvimą,
Bet į praeitį kelio likimas nerodo.

Griūva pilys ir dega šventi ąžuolynai.
Gimsta genijai, budeliai, kekšės, kvailiai.
Maišos tautos ir nyksta mažieji kaimynai,
Tiktai šviečia tie patys dangaus žiburiai.

Iš po žemių prabyla senolių likimai.
Iš bažnyčių prasmegusių gaudžia varpai.
Kad numirtų, užgimsta nauji piligrimai,
Kad išnyktų, ateina naujieji laikai.

Skamba žodžiai tarti dar prieš Kristaus gimimą.
Mano žodžiai, kuriuos  praeity pasakiau.
Jau menu, net gerai, ir Pompėjos žuvimą,
Nes tik vakar iš ten aš laimingai grįžau...