Nei tavo artuma, nei mano tõlumos
Pusiaukelės neras.
Kai bėgo tas pavasaris kvatodamas, –
Nesišypsojom mes...
 
Ir tolo dienos be tiesos, be atsako, –
Tik vėjas vis langan...
Kodėl dabar tą būtą laiką atsekam
Ir kiek svarbu kuriam?..
 
Šešėliai praeities tave dar vejasi...
Nuo jų pabėgt vilies?
Lai saulė šykščiai šypteli pro debesį
Virš griuvusios pilies...