Sudie sudie, žvaigždynų svaigūs toliai,
Sudie, ir mėnesiena užburta,
Jau laikas laikas grįžt namolio,
Kelionė mano jau beveik baigta.
 
Sudie sudie, tyli skraji svajone,
Sudie, tu man buvai visad sava,
Sudie, mieli šios žemės kloniai,
Dabar sakykit man – iš čia eiva!
 
Tenai, į kur visi iš čia išėjo,
Pamojus sparnui angelo baltam,
Lengvučiui dvelksmui, gūsiui vėjo
Iš čia, iš čia – jau su visam.
 
Žvaigždė Vakarė man tuokart spindėjo,
Kai lūpos meldės vakarui šiltam…