Stogai horizonte brėžia punktyrą,
Paskęsta pušyne laivai debesų.
Lašai lyg monetos ant Žemės byra,
Ir dygsta žolė čia pat kur esu.
 
Neramų ilgesį savyje vėlei turiu,
Kai miglos tyliai mane apkloja.
Ar ryt sulauksiu linksmų vyturių?
Šią naktį tik šunys į pilnatį loja.
 
Kai karietoje su žirgais keturiais
Skrieju į amžinos vasaros salą.
Bet čia tik varnos skraido būriais
Virš smėlio kalnelio, kur medis šąla.