sultingų obuolių
ir tavo bučinių
vis – negana
godi darausi
kai į rudenį brenu
kai rojaus sodai noksta
pageltę lapų patalai
pakloja guolį
raudoniu moja putinai
kvatot vilioja
ir nesvarbu
kad lietūs lis
kad šals rytai šarmoti
prie žvakės 
jaukūs vakarai
kvies meilę vakaroti