Kodėl liūdna lopšinė į tylą įsisupus?
Kodėl miškai nurimsta, kai kyla baltas rūkas?
Kodėl tyla pavirto į skausmą ugniažiedį?
Virš žydinčios laukymės matau, kaip metai rieda...
Kodėl sušilt nemoku nuo vieno tavo žodžio?
Alsavimą išsupus išgersiu skausmą godžiai...
Kodėl taip laukiu žvilgsnio, kuris nurimt padėtų?
Kodėl akių taip laukiu, kurios vis dar kerėtų?
Kodėl, tiek daug nuėję, jau grįžti nebegalim?
Kodėl išdygsta žodis ir ieško savo kelio?