Mano nuodėmė gimti be muzikos,
kai aplink aidi aibės garsų.
Išgyventi, nedingti, nors užgintas
jausmas būti virš žodžių tartų.

Mano nuodėmė brėžti raides
akmenuotam lape vandenyno.
Jas nuplauna taip greitai... Ar ras
tas, kurs kūrė, pažino?

Mano nuodėmė viską pamiršti
vos patraukus akis nuo peizažo
ir rašyti nudegintais pirštais
apie nuodėmę gilią be galo.