Du ima, du ir dovanoja,
Ir nesvarbu, kuris daugiau.
Nekrito lapai dar po kojom,
Tad pieva žydinčia bridau...

Tos dienos jau seniai nutolo
Ir, kad skolingas pamiršai...
Žadu nubraukti tavo skolą,
Kurios vertė – ne pinigais...

Neišmanau, kaip ją pasverti,
O pamatuot – tegali du.
Ir jei dabar grąžint nutartum? –
Tik priminiau. O imt? Vargu...