Rudens godos
Atmerks akis ruduo spalvotas,
Pažvelgs savin liūdnai, graudžiai,
Kaip dažo jį ugningais mostais
Dangaus bevėstą spinduliai.
Įpils lietaus ir tars mums tostą
Skliautų Karalius iš aukštai,
Nors Jo ranka šalnom jau glosto
Čia visa, ką aplink matai.
Nusvirs pakąstas astros žiedas,
Paukščius sparnai tolyn išneš,
Pavasarį sugrįš – lai gieda
Gyvybę, viltį, svajones!
Tikėjimą, lai meilę gieda!
Tik ar mane giesmė beras?