Miškais ateidavo ruduo,
Dabar, matyt, keliais važiuoja.
Sustoję  medžiai pakelėj,
Pirmi jo spalvomis alsuoja.
 
Prie upės, miško pakrašty
Ožekšnių kekės sirpsta, rausta,
Lazdynai, alksniai dar žali,
Ryto rasa berželiai prausias.
 
Lėčiau ir aš dabar skubu,
Noris ilgiau, ilgiau matyti
Pradėjusius liepsnot klevus,
Laukus, ariman suguldytus.
 
Ir saulė dar tokia karšta,
Lyg būtų vasara nespėjus
Padovanot šiltas dienas,
Vaikus surinkusiam rugsėjui.
 
Ruduo su kibiru dažų,
Su bučiniu pirmos šalnos
Pralėks miškais, pralėks keliu,
Visus medžius apdovanos.