Blykšta veidas lyg mėnuo patekėdamas tyliai
Viršum ežero žalio begalinės kaktos
Supranti, kas tau duota ir kiek daug dar tau liko
Atiduot į visus, ir visiems atsiduot.

Šiandien mylimas laiko savyje užrakinęs,
O galbūt jau rytoj teks jam ranką paduot
Ir paliks atminty šaltas toks paspaudimas
Šaltas toks, kaip pavasarį upės vanduo.

Šiandien nieko perdaug, o rytoj melsim visko
Paskutinėj suklupę ašaringoj maldoj
Šiandien nieko perdaug, kai mėnelyje tviska
Tavo delnas tvirtuos mylimiausio delnuos.

Šiandien aš tavimi, tavo oru kvėpuoju,
Šiąnakt aš tavo vaikas, tad išmokyk mane
Tų visų paslaptingų, kiek kvailokų žaidimų,
Kuriuos ežero žuvys žaidžia naktį dugne.

Blykšta veidas lyg mėnuo nenorėdamas nieko
Nei sulaukt, nei sakyt, nei palikt, nei paleist
Tik sutilpt į akimirką, baltą akimirką,
Užsiklot tavo angelo šypsnio sparnais.

Šiandien aš su tavim ant to ežero žalio
Surauktos ir dėmėtos nelaimingos kaktos,
Šiandien aš, o rytoj tiktai balzganos žaros
Apkabins ir priglaus, nuramins ir paguos.