Jei atrodys, kad spalvos – vien pilkos,
Vietoj laužo širdies – pelenai,
Pažiūrėk, kaip suvirpa ant smilgos
Karoliukai rasos... Ar matai?

Kai voratinkliuos migdosi obelys,
Pagalvok, ką sapnuoja tada...
Tamsuma ne beribė jau rodysis –
Vėl pražys siuvinėta skara...

Kilstelk galvą – ne vien tik pelynai,
Gal po kojomis – net ežerai...
Kai prieš pilnatį vienišas rymai,
Toks pat žiogas užgroja liūdnai.

Net tada, kai atrodo, jog nieko
Nieko gero aplink nematai,
Tau gyvenimas plyšį palieka –
Prasiskverbia šviesos spinduliai...

2018 m. rugpjūčio 22 d.