Užversiu langą,
užeiti – neprašau,
nors tyliai skamba
širdies varpelis – tau...

Jis nenutyla,
tik tu jo negirdi.
Nutildau lyrą –
akordai jos liūdni...

Kai dangų mėnuo,
švieselėm nutaškys,
tikėsiuos vieno, –
jog sapnas aplankys...

Tave sapnuosiu
it vilką vienišą,
tik tu neguosi
ir nesakysi: „Ša...“