Išmindžioti takai
Išmindžioti takai... Buvai visai arti,
Dabar ten – tuštuma. Ir vartai užkelti...
O sielos paukščiai gieda...
Užuolaida gelsva dar supsis prie langų.
Nejau tu išėjai – tavęs neberandu...
Vėl sielos paukščiai gieda...
O gal tik vaizdinys čia buvo šalia mūs,
Ten medžiai jau nuogi – vorai nuners tinklus,
Kai sielos paukščiai gieda...
Išmindžioti takai ilgai primins tave,
Išklaidžioti keliai svajonę kvies drauge,
Nes sielos paukščiai gieda...
Tai ne miražas, ne. Tai reali tiesa,
Išmindžioti takai, deja, ten tuštuma,
Ir sielos paukščiai gieda...